vogrėti

vogrėti: vogrė́ti, -ė́ja (võgri Skp), -ė́jo RŽ, FrnW 1. NdŽ, KŽ, Sl žr. vograuti 1: Mūsų Aneliutė jau vogrė́t pradėjo Pnm. Bėgo… viskas išbyrėjo…, – ėmiau vogrėt susirakinusiais žandais Vaižg. 2. Š, NdŽ, Všn, PnmR žr. vograuti 4: Ana nuolat niekus vogrė́ja Jž. Mūsų susiedas, kada tik ateina, tai võgri võgri vis niekus, vis tą patį Km. Nežiūrėk, ką jis võgri! Rk. Ką čia dykąją vogrė́ji kaip vogra! Vžns. Ką čia vogrė́ji nieko neišmanydamas! Žb. Aš taip juokdavaus, kai seniai ką vogrėdavo J.Jank. 3. intr. Kos58 kliedėti (apie karščiuojantį ligonį): Vogrėja sau ir nė rodos nėr: matyt, liga yr smarkiai apėmus Krž. \ vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti

Игры ⚽ Нужна курсовая?

atvogrėti — 1. intr. pakankamai (ilgai, daug) vogrėti (apie kūdikį): Gana jau atvogrėjai lopšy begulėdamas, ką tu čia dabar vogrì? Jž. 2. tr. nuobodžiai kalbant papasakoti: Atejęs atvogrėjo tokią pasaką, kaip ir tikrai būta Jž. vogrėti; atvogrėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvogrėti — 1. tr. neaiškiai ištarti: Ką tu čia išvogrėjai? Antz. 2. intr. iš reto, nuobodžiai kurį laiką kalbėti: Jonas šiandiej kai atejo nuo ryto an mumi, tai visą dieną ir išvogrėjo Vžns. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
mažavaikis — mãžavaikis sm. (1) žr. 1 mažvaikis: 1. Kad tebėr mažavaikis An. Gali autorius vogrėti kaip mažavaikis Vaižg. 2. Jis tikras mãžavaikis Sn … Dictionary of the Lithuanian Language
pavogrėti — žr. pavograuti 2: Džiaugčiaus ir dadaizmu, jei kas sugebėtų talentingai pavogrėti Vaižg. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pravogrėti — tr. neaiškiai pratarti: Dešimties… – pravogrėjau, nutirpęs nuo jo balso šiurkštumo Vaižg. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vogrėjimas — sm. (1) KŽ; ŠT77 → vogrėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias